www.lpua.lt > Straipsniai > Česlovas Legačinskas
Nuo savadarbio traktoriaus konstruktoriaus - iki sumanaus ūkininko
Česlovas Legačinckas
Pokalbis su ūkininku iš Šilalės rajono Upynos seniūnijos Paežerio kaimo Česlovu Legačinsku prasidėjo nuo parodytos nuotraukos, kurioje įamžintas jo sumanaus proto ir darbo rankų kūrinys – savadarbis traktorius. Tai – savarankiško ūkininkavimo pradžios simbolis, paskatinęs veiklų žemaitį toliau visokeriopai plėsti ir stiprinti ūkį.
Buvo 1988-ieji, kai tuomečio kolūkio elektrikas Česlovas sumanė pats susikonstruoti sau patikimą pagalbininką traktorių, o po metų jis pagal Valstiečių ūkio įstatymą pasiėmė 16 hektarų žemės ir ėmėsi savarankiškai ūkininkauti. „Vėliau prasidėjo kolūkių griūtis, žmonės už pajus dalinosi turtą: kombainininkas gavo kombainą, vairuotojas – automobilį, traktorininkas – traktorių, o ką aš galėjau gauti, buvęs kolūkio elektrikas. Gerai, kad nors karvutę skyrė“,– apie nelengvą ūkininkavimo pradžią pasakojo pašnekovas.
Augo trys dukros, o lėšų nuolatos stigo, bet Nijolė ir Česlovas Legačinskai nepasidavė: palengva gausino karvučių bandą, statėsi ūkinius pastatus, vietoj senutėlio žmonos močiutės namo reikėjo savo erdvią pastogę susilipdyti.
Žinoma, ūkiui sustiprėti padėjo europinės paramos programos: šeima dalyvavo Pieno ir Nitratų direktyvų bei Žemės ūkio valdų modernizavimo programos dviejuose etapuose.
Legačinskai ne tik savo dukras į gyvenimą išleido, bet ir užaugino sūnėną Aurimą, kuris tapo pagrindiniu pagalbininku. Be to, jis baigęs specialius kursus, sugeba kuo puikiausiai sėklinti karvutes. Rūpinantis piendavių genetinių savybių gerinimu, bendradarbiaujama su „Genimpeksu“. Žmona Nijolė tvarko ūkio buhalteriją, o prie ūkiškų darbų nepamainomas darbininkas Karolis.
Šiuo metu šeima melžia 54 holšteinizuotas karvutes ir „Žemaitijos pieno“ bendrovei, su kuria bendradarbiaujama daugiau kaip 30-metis, kasdien parduoda apie 1100 kg natūralaus pieno, kurio kokybė gera: riebumas – 4,03 proc., baltymingumas – 3,34 proc., SLS piene – apie 285 tūkst./ml, BBS – apie 14 tūkst./ml, laktozės kiekis piene – apie 4,35 proc., urėjos – 15 mg/100 ml.
Dalyvaujama kasdienėje pieno mėginių paėmimo tvarkoje, todėl šeimą už kokybišką pieną „Žemaitijos pienas“ paskatina piniginiais priedais, o iš laisvai ganomų karvučių pieno gaminamas legendinis sūris DŽIUGAS. Ūkininkas pasidžiaugė geru karvių bandos sezoniškumu, leidžiančiu tolygiai tiekti pieną įvairiais metų laikais. Už tai geriausiųjų ūkininkų pagerbimo šventėje yra pelnęs „Žemaitijos pieno“ prizą.
Pasak Česlovo, šiemet pašarų stygių turėtų kompensuoti neblogai augantis 5 hektarų kukurūzų laukas. Karvutėms šerti ūkininkas naudoja traiškytus grūdus, kuriuos supila į maišytuvą ir pasigamina visaverčio pašaro. Žinoma, reikia pirkti premiksų, kombinuotųjų pašarų bei kitokių priedų, kad galėtum melžti kokybišką pieną.
Sutuoktiniai ne vien darbu gyvi. Dažniausiai rudenį jie vyksta į užsienio šalis, kurių aplankyta daugybė. Toliau išsiruošia dviese, o arčiau – ir po vieną. Kai bendravome su Česlovu, jo žmona buvo išvykusi į Juodkalniją. Vyras gyrė savo sutuoktinę už rūpinimąsi sodybos aplinka, todėl ji tvarkoma skoningai ir skendi gėlėse.
Senelius džiugina net septynetas anūkų. Dukra Giedrė, dirbanti „Žemaitijos pieno“ žaliavos supirkimo vadybininke, bet šiuo metu prižiūrinti mažametį sūnelį, augina trejetą atžalų: Ugnių, Žiedę ir Motiejų. Kitos dukros Astos, dirbančios slaugytoja Kaltinėnuose, šeimoje – taip pat trejetas vaikučių: Melita, Jokūbas ir Elzė. Trečioji dukra Vaida, dirbanti Kaune grožio salone, augina Austėją.
Darbštų ir sumanų ūkininką Česlovą su 60-uoju gimtadieniu nuoširdžiai pasveikino Lietuvos pieno ūkių asociacijos administracijos direktorė Kristina Katinienė ir „Žemaitijos pieno“ žaliavos pirkimo vadybininkė Danutė Jokubauskienė, palinkėdamos jam ir toliau taip sumaniai ūkininkauti bei džiaugtis savo pasiektais darbo rezultatais.