www.lpua.lt > Straipsniai >Vien darbu gyvenimas neužgožiamas
Vienas stipriausių ir moderniausių ūkių Šilalės rajone
Šilalės rajone, prie Žadeikių, prieš 27-erius metus įkurtas Kristinos ir Antano Dambrauskų ūkis išaugo į vieną stipriausių šiame krašte, kuris savo modernumu gali varžytis su pažangiausiais Lietuvos pieno ūkiais.
Antanas pagal profesiją apie dešimtmetį mokytojavo, vėliau Žadeikiuose vadovavo žemės ūkio bendrovei. Jo žmona Kristina — zooinžinierė. Abu buvo įgiję nemažai praktinės patirties, kai nutarė savarankiškai ūkininkauti.
Pradžia, kaip ir visiems to meto ūkininkams, buvo nelengva. Šeima įsigijo buvusio kolūkio fermą, kurią palengva renovavo, kol ji tapo visiškai moderni. Dabar ten darbuojasi ne melžėjos, o du pieno melžimo robotai. „Pirmąjį įsigijome 2015 metais, o po dvejų metų — ir antrąjį“,— džiaugėsi išmaniaisiais pagalbininkais ūkininkas. Investicijos greitai neatsipirks, tačiau dingo „galvos skausmas“ dėl gerų melžėjų kaime paieškos, nes tokio amato moterų vis mažėja.
Šiuo metu Dambrauskai melžia apie 120 piendavių. Jų ūkis — ekologinis. O ekologiškas pienas teikiamas „Žemaitijos pieno“ bendrovei, su kuria bendradarbiaujama nuo ūkininkavimo pradžios. Žinoma, ekologinė augalininkystė ir gyvulininkystė turi savo niuansų, nes netrūksta įvairiausių reikalavimų ir apribojimų, o visa tai lemia didesnes išlaidas ir darbo sąnaudas. Tačiau gerai, kad už ekologinį pieną perdirbėjai moka daugiau.
Svarbi ir labai pasiteisinusi naujovė ūkyje — automatizuotas gyvulių šėrimas. Fermoje pastatytas šėrimo robotas „Triolet“. Jo naudą ūkininkai pajuto greitai — vidutinis karvių pieno produktyvumas padidėjo apie 3 kilogramus. Be to, labai atpigo šėrimo sąnaudos dėl sutaupyto kuro, nes sistemai palaikyti reikalingas nedidelis elektros kiekis.
Robotas pagal pasirinktą pašarų racioną darbuojasi 12 kartų per parą. Svarbiausia — ekonomiškumas, nes šviežūs pašarai dalijami dažnai, bet ne po daug, tad karvės beveik viską suėda. Ūkyje robotas užprogramuotas keturiems racionams — melžiamoms, užtrūkusioms karvėms ir skirtingo amžiaus telyčioms. Dambrauskų galvijų banda gana didelė — iš viso 325 guvuliai.
Veršeliai įkurdinti atskirai — specialiuose nameliuose. Jiems girdyti naudojama automatinė girdykla.
Šeimininkas buvo patenkintas, kad šiemet gerai užderėjo žieminiai javai. Pašarams auginama grūdinių ir ankštinių mišinių, avižų, kukurūzų, miežių bei kitų žemės ūkio kultūrų.
Didžiausias tėvų pagalbininkas — jaunėlis sūnus Artūras, studijavęs tuometėje Veterinarijos akademijoje. Jis, baigęs bakalauro studijas ir vėliau žinias gilinęs magistrantūroje, įgijo gyvulininkystės technologo profesiją. Artūro sesuo Daiva ir brolis Raimondas gyvena kitur, bet ūkiniai darbai tėvonijoje jiems svarbūs, nes Žadeikiuose ūkį sudaro keturi šeimos ūkiai, apimantys su nuomojama žeme apie 400 hektarų. Galima neabejotinai teigti, jog ūkis tvirtai sutelkė Dambrauskų šeimą, nes pas senelius vasaroja visi anūkai, o jų — net septynetas.
Daug investuota į pieno ūkio modernumą ir plėtrą, tačiau Antanas mano, kad dar savo eilės laukia investicijos į aplinką, geresnius privažiavimo kelius prie ūkinių objektų. Žinoma, nemažai ir padaryta: kai statėsi namą prie fermos, ten buvo pelkynai, o dabar malonu pažvelgti į išpuoselėtą sodybą, kurią atidavė sūnaus Artūro šeimai. Tėvai po dešimties metų vėl į Žadeikių miestelį sugrįžo, į buvusį Kristinos tėvų namą.
Antaną Dambrauską 70-ojo gimtadienio proga nuoširdžiai pasveikino Lietuvos pieno ūkių asociacijos administracijos atstovė Jolanta Lekienė ir „Žemaitijos pieno“ Žaliavos pirkimo vadybininkė Danutė Jokubauskienė, palinkėdamos jam tvirtos sveikatos ir drauge su šeima toliau sėkmingai puoselėti pienininkystės ūkį.
